Biodinaminės kūno psichoterapijos studijos

User Avatar
792.00€

Moduliai

9

Trukmė

5/2 metai 720 valandos

Dėstymo kalba

Lietuvių / Anglų

Vietų skaičius

30

Įvertinimai

Europos kūno psichoterapeuto sertifikatas

Kaina

Nuo 792 €

1. Europos biodinaminės psichologijos® mokykla – S. B. P. E. (registruota ne pelno asociacija)

Vokietjos mokyklai vadovauja Ebba Boyesen ir Mona Lisa Boyesen.

Gerdos Boyesen® (1922–2005) dukros ir bendradarbės, nuo 1977 metų dirbančios tarptautiniame Gerdos Boyesen institute pratybų vadovėmis ir instruktorėmis, kartu su Gerda Boyesen išvystė ir išbandė visą biodinaminės psichologijos studijų koncepciją.
Kartu su instruktorių kolektyvu jos tęsia veiklą biodinaminės psichologijos srityje, taikydamos Gerdos Boyesen® metodą, kurį per ilgametę darbo praktiką dar labiau išplėtė ir išvystė. Dažniausiai jos pačios vadovauja mūsų mokymams.

Europos biodinaminės psichologijos mokykla yra vienintelė akredituota biodinaminės psichologijos mokymo įstaiga Vokietijoje ir Austrijoje. Tai reiškia, kad, užbaigę studijas ir pateikę privalomosios individualios terapijos, profesinės priežiūros bei atlikto darbo praktikos patvirtinimus, tik pas mus studentai (-ės) gali teikti paraišką Europos psichoterapeuto sertifikatui įgyti.

Institutas yra registruota ne pelno asociacija, iki šiol jame išsilavinimą įgijo beveik 500 biodinaminės specializacijos terapeutų.

2. Kas yra biodinaminė psichologija®?

Biodinaminė psichologija yra vienas seniausių kūno psichoterapijos metodų Europoje, padėjęs svarbius pagrindus šiandienėms į kūną orientuotoms psichoterapijos mokykloms.
Jos humanistinėje filosofijoje, dvasingumo sampratoje ir moksliniame charakteryje atsispindi platus holistinių temų spektras.
Norvegų psichologės ir fizioterapeutės Gerdos Boyesen kartu su dukromis Ebba ir Mona Lisa Boyesen sukurtas, išvystytas ir išbandytas metodas pritaikoma daugybėje pasaulio šalių.
Tai yra į kūną orientuotas ir gelmių psichologijos principais pagrįstas terapijos būdas, kuris remiasi ankstyvosiomis Froido libido teorijomis bei C. G. Jungo ir Vilhelmo Reicho darbais.
Biodinaminė psichologija yra viena iš biologinių psichologijos teorijų, nagrinėjančių organinius kūno ir psichikos ryšius. Biodinaminėje kūno psichoterapijoje psichologiniai principai nėra suprantami tik teoriškai kaip mokslinės koncepcijos, o nagrinėjami kaip tikrai veikiančios energinės jėgos, turinčios įtakos ir organizmui, ir psichikai.
Biodinamikos sąvoka sietina su nuostata, kad gyvybinė energija yra nuolatinėje, nevaržomoje ir savaiminėje tėkmėje (bios reiškia gyvenimą, o dinamika reiškia jėgą); gyvybinė energija yra jėga, kuri mus verčia būti aktyvius ir visose plotmėse mus pripildo gyvybės: tiek fizinėje, tiek intelektinėje, tiek jausminėje, tiek dvasinėje.
Zigmundas Froidas jau ankstyvosiose libido teorijose atskleidė, kad psichinė energija yra seksualinių instinktų varomoji jėga. Vilhelmas Reichas praplėtė šią mintį teigdamas, jog ši energija yra kosminės kilmės. Jis pavadino ją orgono energija, pasireiškiančia kūne energijos tekėjimu ir tiesiogiai veikiančia autonominę nervų sistemą bei vegetacinę jos funkciją. Jo darbai davė pradžią šių dienų kūno psichoterapijai.
Biodinaminė psichologija tęsia Zigmundo Froido libido teoriją ir plėtoja Vilhelmo Reicho orgonomijos ir vegetoterapijos mintis, nusakančias, kad kūnas ir psichika yra iš pagrindų susiję, o bet kokia patologija yra aiškintina bioenergijos pažeidimu, kuris pasireiškia charakterio ar raumenų šarvais arba psichosomatiniais susirgimais.
Kitaip tariant, psichologinės problemos, psichosomatiniai simptomai ir ligos yra aiškūs signalai, kad mūsų gyvenime kažkas vyksta negerai.

Remdamasi prielaida, kad bet kokia psichinė būsena vienokiu ar kitokiu būdu yra „įkūnyta“, psichodinamika suvokia psichiką ir kūną kaip dvi to paties gyvenimo proceso puses. Taigi organizmas yra traktuojamas kaip patirčių talpykla ir pasąmonės rezervuaras, be to, gebantis pats save sureguliuoti ir išsigydyti.

Vienas iš svarbiausių biodinaminės psichologijos pasiekimų, išskiriantis ją iš kitų kūno psichoterapijų, yra atradimas, kad nuodijantys emocinio ir dvasinio streso elementai gali būti išskiriami iš virškinimo sistemos peristaltiniais judesiais kartu su skysčiais. Esant palankioms aplinkybėms, susidarančioms emociškai susijaudinus, atsikratoma nereikalingų hormonų likučių. Vegetacinėje nervų sistemoje simpatinis ir parasimpatinis nervai vaidina svarbų vaidmenį. Jeigu simpatinė nervų sistema yra pernelyg veikli (patiriant stresą ar įtampą), peristaltika užslopinama. Organizmui atsipalaidavus ir suaktyvėjus parasimpatinei nervų sistemai, peristaltika vėl atsiveria ir padeda vegetaciškai įveikti emocines problemas.
Nauji neurofiziologiniai tyrimai patvirtina, kad žmogus turi dar ir trečią, vadinamąją enterinę nervų sistemą, o mūsų virškinimo sistemoje yra kur kas daugiau nervinių ląstelių negu nugarkaulio smegenyse. Tai reiškia, kad mūsų virškinimo sistemoje, kuri yra ir emocinio intelekto buveinė, yra įsikūrusios savotiškos „pilvo smegenys“, kurios dažniausiai veikia nepriklausomai nuo galvos smegenų.
Kitas svarbus biodinamikos įnašas į medicinos ir psichosomatikos mokslą yra atradimas, kad psichikos ir kūno harmonijos sutrikimai pasireiškia visose kūno srityse kaip „audinių šarvas“ (išplečiant Vilhelmo Reicho „raumenų šarvo“ sąvoką).
Jeigu emociniai ciklai neužbaigiami iki galo, medžiagų apykaitos atliekos pasilieka organizme ir sudaro barjerą natūraliam kūno skysčių tekėjimui. Vidaus organai, kurie be maisto virškinimo atlieka ir emocinių konfliktų organinio „virškinimo“ funkciją, nepajėgia visiškai pašalinti biocheminių psichinės įtampos atliekų ir taip susidaro sąlygos susiformuoti „vidaus organų šarvui“. Savaiminiai skysčiais pripildytų žarnų sienelių susitraukimai, kitaip vadinami peristaltika, reguliuoja ir nervinę įtampą (vadinamąją „psichoperistaltiką“). Šių susitraukimų garsus neretai galima išgirsti plika ausimi, bet terapeutas, pridėjęs stetoskopą prie kliento pilvo, sugeba nustatyti kur kas tikslesnę diagnozę ir skirti gydymą. Tam svarbu, kad klientas gydytoju pasitikėtų ir jaustųsi emociškai visiškai saugus, nes tik tuomet pradeda veikti psichoperistaltika. Jai tinkamai veikiant susikuria maloni atsipalaidavimo ir vidinės ramybės atmosfera, kurią lydi prisodrintos gyvybės jausmas, kupinas harmonijos ir gaivumo. Stimuliuoti psichoperistaltiką reiškia stimuliuoti gyvybinės energijos tėkmę visais žmogiškosios būties aspektais.

Pritaikymo sritys

Kiekviename iš mūsų slypi galimybė būti patenkintam ir gyventi sąmoningai.

Daugelis žmonių vaikystėje ir vėlesniame gyvenime patiria sudėtingų išgyvenimų. Jie susiduria su atstūmimu, pernelyg dideliais reikalavimais, suvaržymais, įžeidimais, niekinimu ir nesirūpinimu, emociniu išnaudojimu, nuvertinimu, trauminėmis situacijomis ir kt. Daugiau ar mažiau tai esame patyrę visi. Kad galėtume išgyventi, prisitaikome ir, ko gero, daug ko atsisakome, net savo asmenybės dalies. Tai apriboja mūsų gyvybingumą bei kenkia mąstymui, jausmams, veiklai ir pojūčiams. Nepageidaujami vidiniai impulsai turi būti slopinami, nuo to kenčia mūsų gyvybingumas šiose plotmėse:

  • verbalinėje kognityvinėje plotmėje (mintys, prisiminimai, planai, įsitikinimai),
  • vaizdinėje plotmėje („įšaldyti“ vaizdai apie mus pačius ir „pasaulį“),
  • jausminėje plotmėje (išstūmimai, baimė, perdėta reakcija, vidinė tuštuma),
  • fizinių pojūčių plotmėje (skausmas, nejautrumas, apatija),
  • aktyvumo plotmėje (įtampa, nerimas, perdėtas veiklumas, suglebimas),
  • vegetacinėje plotmėje (virškinimo, kvėpavimo, kraujo ir skysčių apytakos, medžiagų apykaitos blokavimas).

Biodinaminės kūno psichoterapijos metodai padeda laipsniškai atlaisvinti blokadas ir suaktyvina mūsų pačių savireguliacijos ir savaiminio išgijimo jėgas, o tai leidžia žingsnis po žingsnio susigrąžinti pirmykštį gyvenimo džiaugsmą.
Biodinaminis darbas apima daugybę galimybių nuo profilaktinių atsipalaidavimo užsiėmimų stresui įveikti (angl. biorelease) iki užsiėmimų su klientais  (-ėmis), norinčiais išvystyti gilesnį sąmoningumą ir patirti daugiau gyvenimo džiaugsmo, iki giluminės psichoterapijos sprendžiant sudėtingus konfliktus ir koreguojant neurotinius sutrikimus bei psichosomatinius susirgimus. Šie metodai tinka tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams. Dirbant su kūnu yra lengviau atsekti vystymosi trūkumus, išlikusius iš ankstyvosios vaikystės, kai vaikas dar nekalba, ir padėti juos įsisąmoninti.

Terapinis darbas

Biodinaminė kūno psichoterapija sistemingai ir remdamasi teoriniais principais derina psichoanalitinus metodus ir į kūną orientuotą darbą, tokiu būdu į bendrą gydymo procesą sujungdama visus sudėtingai sąveikaujančius psichinius, emocinius ir raumenų darbą kontroliuojančius veiksnius.

Fiziniams, emociniams ir psichiniams sutrikimams gydyti ši terapija siūlo daug įvairių, gelmių psichologija pagrįstų metodų, kurie skatina savaiminio gydymo procesą ir tuo pačiu pašalina biologines neurotinių ir psichosomatinių simptomų priežastis.

Skirtingai negu didžiausią pirmenybę pokalbiui teikiantys psichoterapijos metodai, biodinaminė kūno psichoterapija numato kur kas giliau siekiančią ir platesnę gydomąją veiklą, įtraukiančią ir ankstyvosios vaikystės patirtis, kurios dažnai lieka už kalbos ribų.

Kūno terapijos metodas įgalina tiesiogiai prisiliesti prie pirmykščių, vaikystėje išgyventų emocijų ir su jomis susijusių konfliktų, išmoko geriau suvokti savo kūną, atskirti ir įvardyti jausmus, įgyti daugiau bendro aiškumo, padeda lengviau ir giliau pakeisti gyvenimo būdą.

Tokiu būdu tampa įmanomi dideli esminiai pokyčiai – vidinių nuostatų, gyvenimo būdo, gebėjimo užmegzti ryšius, palaikyti santykius ir spręsti konfliktus, bet svarbiausia – sąmoningai suvokti kūną bei išlaikyti laikyseną.

Biodinaminėje kūno psichoterapijoje iš esmės laikomasi draugiškos, palaikančios ir padrąsinančios pozicijos. Daug dėmesio skiriama tam, kad būtų galima tiesiog laisvai būti ir leisti viskam vykti savaime. Atidus bei sąmoningai dalyvaujantis terapeutas / -ė sukuria palankią terpę, leidžiančią klientui visais aspektais būti savimi. Tokioje saugioje pasitikėjimu grįstoje atmosferoje pamažu pažadinamas natūralus savireguliacijos procesas.

Emociškai slegiantys įvykiai vienas po kito įveikiami, su jais susiję neurotiniai konfliktai išsprendžiami ir nusistovi atslūgstančios įtampos, gyvumo ir harmonijos jausmas. Į tokią terapiją įtraukiami ir visi būtini struktūriniai bei atraminiai faktoriai, kurie vykstant terapijai bus reikalingi kasdieniame kliento gyvenime.

Greta tiesioginio darbo su kūnu bei tikslingų prisilietimų daug dėmesio skiriama giluminiams psichologiniams pokalbiams ir intensyviam emociniam darbui.

Į pagalbą pasitelkiami darbas su vaizdiniais, kūno (jutimo) pratimai, kvėpavimo technikos, terapiniai masažai ir verbaliniai metodai. Su klientu dirbama tiek fiziškai, tiek psichologiškai, priklausomai nuo to, kas jam kaip tik tuo metu reikalinga. Kiek įmanoma vengiama terapinių pretenzijų, koks klientas turėtų būti ar ką jam reikėtų pasiekti.

Atsilaisvinant blokadoms laipsniškai išsivysto „tekantys“ jausmai, juntami kaip didžiulė palaima ir ramybė.
Taip žmogui susiformuoja savarankiškos teigiamos savijautos jausmas. Jei žmogus patogiai jaučiasi su savimi, o savo kūne bei visame pasaulyje yra kaip namie, iš tokių pozicijų jam nesunku užmegzti pasitikėjimu pagrįstus ryšius su kitais žmonėmis. Vėl nusistovi natūralus kontaktavimo ir užsisklendimo ritmas, skatinamas sąmoningumas ir ekspresyvumas bendraujant su kitais žmonėmis.

Terapiniame procese gali pasitaikyti psichinių ar vegetacinių reakcijų, kurias reikėtų suprasti kaip vykstančių pokyčių signalus, – tai gali būti peršalimai („senas verkimas“), nepastovi nuotaika, nuovargio etapai arba ypatingo aktyvumo proveržiai ir kt. Mes į tai žiūrime kaip į vyksmą, sietiną su senų neurotinių struktūrų emociniu ir organiniu įveikimu.
Terapijos trukmė priklauso nuo kliento (-ės) savijautos ir lūkesčių, kurių vedamas jis ateina pas mus. Įmanoma trumpa terapija, kai norima išspręsti vieną konkretų konfliktą (trumpalaikė terapija), ir ilgesnį laikotarpį apimanti nuolatinė veikla (ilgalaikė terapija).

Išaiškinamos senos ir iki šiol nesuvoktos patirtys, stimuliuojama nutrūkusi libido cirkuliacija, neužbaigtos emocinės patirtys susiriša, išsilydo energetiniai užkietėjimai ir išsivysto gebėjimas giliai atsipalaiduoti. Mums nebereikia gyventi susivaržiusiems ir riboti savo veiksmų, susigrąžiname vidinę ir išorinę laisvę patys pasirinkti ir spręsti, kaip norime tvarkyti savo gyvenimą. Sugrįžtama prie džiuginančios nuojautos, kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi.

3. Biodinaminis® masažas ir darbas su kūnu

Biodinaminės kūno psichoterapijos taikomi metodai yra struktūruoti masažai ir tiesioginis darbas su kūnu. Pagrindinis dėmesys skiriamas betarpiškam darbui su kūnu ir ant jo. Į terapinį pokalbį integruojamos patirtys, įgytos dirbant su kūnu.

Biodinaminis masažas ir darbas su kūnu

  • Leidžia geriau suprasti savo kūną ir padeda efektyviau įveikti stresą
  • Gali suaktyvinti apvalantį gyvybinės energijos tekėjimą
  • Gali sužadinti psichoperistaltinį savaiminio išsigydymo mechanizmą, padedantį galutinai susidoroti su nemaloniomis patirtimis
  • Gali padėti pataisyti netinkamą kūno laikyseną
  • Gali padėti atsikratyti varžančių kvėpavimo įpročių ir aktyvuoti psichoperistaltinį savireguliacijos procesą
  • Skatina sklandesnę ir labiau suderintą centrinės ir vegetacinės nervų sistemos (galvos ir pilvo) veiklą
  • Gali numalšinti, o kartais ir išvis pašalinti fizinius ir (arba) psichosomatinius negalavimus, pvz., nugaros ar galvos skausmus, migreną, nemigą ir kt.
  • Padeda atkurti vidinę pusiausvyrą po trauminių įvykių, patyrus fizinių ar dvasinių sukrėtimų
  • Gali būti tiesiog malonus ir atpalaiduojantis, ypač tinka žmonėms, linkusiems duoti, padėti kitiems, taip pat intensyviai dirbantiems, kurie mažai ilsisi

Struktūruoto darbo su kūnu metu mėginama išsiaiškinti, kaip reaguojame į prisilietimą, kas yra artumas ir atstumas, atsisakymas ir atsidavimas, taip pat sugebėjimas atsiriboti. Tačiau svarbiausias biodinaminio darbo su kūnu rezultatas yra sugebėti atrasti savyje saugų prieglobstį ir visiškai pasitikėti savimi, savo kūnu ir jausmais.

Gerdos Boyesen įžvalga, jog virškinimo sistema ir peristaltika yra svarbiausi suvaldant emocinį ir dvasinį stresą (psichoperistaltika), ir stetoskopo naudojimas (pridedant prie kliento pilvo) leidžia nustatyti tikslią diagnozę ir gydymą. Pagrindinis biodinaminio darbo su kūnu tikslas yra atblokuoti energijos cirkuliavimą, kad būtų įmanoma pralaužti raumenų šarvą, kuris savo ruožtu yra susijęs su vegetacine nervų sistema. Tai pasiekus kvėpavimas tampa gilesnis ir pajuntama, kaip išsiplečia energinis laukas, kuriame nebelieka nei psichologinio, nei kasdienio streso. Klientas vėl atranda savo pirmykštę gyvybinę energiją ir atgauna vidinę pusiausvyrą, įsivyrauja jaukumo jausmas.

4. Biodinaminės® kūno psichoterapijos mokymai ir kvalifikacijos kėlimas

Mūsų mokymai ir tobulinimosi kursai skirti visiems, kurie nuoširdžiai domisi žmogumi, jaučia gilią pagarbą jo individualumui ir yra pasirengę tikram, atviram kontaktui su žmonėmis.

Mokymų ir tobulinimosi kursai organizuojami atskirais moduliais.

Prieš prasidedant mokymams dalyvausite įvadiniuose vieno savaitgalio kursuose, kuriuose mes susipažinsime su jumis, o jūs – su mūsų metodu.

Pirmieji keturi moduliai apima teorinius ir praktinius biodinaminio darbo su kūnu, masažo ir biorelease pagrindus, įgijamas sertifikatas, suteikiantis teisę dirbti biorelease mokytoju (-a) ir sveikiems žmonėms organizuoti biodinaminius užsiėmimus, skirtus atsipalaiduoti, stresui mažinti ir savireguliacijai, kurių tikslas yra stiprinti teigiamą savijautą.

5–9 moduliai skirti biodinaminės kūno psichoterapijos mokymams. Baigimo sertifikatas suteikia teisę dirbti biodinaminės kūno psichologijos terapeutu, laikantis Lietuvoje galiojančių nurodymų.

Mokymų vieta yra Vilnius.

Biodinaminė kūno psichoterapija yra moksliškai pripažinta Europos psichoterapijos asociacijos (EAP), todėl mūsų absolventai, įvykdę papildomus reikalavimus, susijusius su darbo praktika ir profesine priežiūra, gali teikti pareiškimą Europos psichoterapeuto sertifikatui (ECP) įgyti.

Pageidautina asmeninė terapijos patirtis ir (arba) praktinė darbo patirtis psichologijos, socialinio darbo, alternatyviosios medicinos, fizioterapijos srityse arba klinikose, mokyklose ar psichiatrijos įstaigose.
Biodinaminės kūno psichoterapijos mokymai remiasi pažinimo psichologijos principais, pagal kuriuos geriausiai išmokstama tada, kai žinių pagrindas yra asmeniniai išgyvenimai, įžvalgos ir patirtys, tokias žinias integruojant ir organiškai įsisavinant.
Dėl to sąmoningai pasirinkome mokymų formą, leidžiančią studentams nuo pat pradžių pakaitomis perimti kliento ar terapeuto vaidmenį. Taip pastoviai yra sujungiami jutiminė patirtis ir suvokimas, išorinės žinios ir vidinis supratimas.

Į praktinę veiklą ir procesą orientuotuose mokymuose studentai lengviau įsisavina darbo technikas ir reikiamas teorines žinias, sistemingai išvysto individualius įgūdžius, kurių vėliau reiks dirbant kvalifikuotą darbą. Profesinio lavinimo procesas visų pirma yra ir savo paties potencialo atradimas, įvaldymas ir kūrybiškas jų naudojimas. Greta teorinių ir praktinių žinių perteikimo didelis dėmesys skiriamas individualiems įgimtiems gabumams, kad kiekvienas studentas (-ė) išmoktų panaudoti savo asmeninės raidos privalumus reikiamiems profesiniams gebėjimams išvystyti. Studentai išsamiai įsisavina teorinius ir praktinius biodinaminės kūno terapijos pagrindus ir jų pritaikymą praktiniame terapeuto darbe.

Mokymai detaliau

  • Moduliai 11
  • Užduotys 0
  • Trukmė 2/5 metai (720 val.)
  • Dėstymo kalba Lietuvių / Anglų
  • Vietų skaičius 0
  • Įvertinimai Yes

Pagrindinė instruktorė
gim. 1944 m. Osle, Norvegijoje
A. F. Phys. (ITEC, Jungtinė Karalystė)

Viena iš biodinaminės psichologijos steigėjų, nuo 1970 metų biodinaminės kūno psichoterapijos mokymų vadovė.
Plačių interesų ir į darbą su kūnu orientuota terapeutė, giliai įleidusi šaknis į psichodinaminę ir neoreichišką tradiciją. Viena iš Gerdos Boyesen instituto steigėjų 1972 m., ilgametė mokymų vadovė. Psichoenergetikos® įkūrėja. E. S. B. P. E. vadovė, dėstytoja ir vadovė. Įgijusi Europos psichoterapeuto sertifikatą.

792.00€