Su malonumu dalinuosi savo BKP patyrimu. Pirmiausia tai – labai gili, plati, atvira kelionė į pačią save. Tai labai jautrus susitikimas su savimi lasteliniame lygyje. Tai toks susitikimas, kur nepasislėpsi už žodžių ir kitų sociume išmoktų “vikrutasų”. Nes kūnas nemeluoja, nes viskas kas esi, visa tavo įstorija atsispindi kūne, kad ir ką žodžiai besakytų. Man pačiai, gydytojai psichiatrei, tai – toks išplečiantis, įgalinantis įrankis situacijose, kai vaistai bejėgiai. Aš pati psichoterapiškai dirbu su tikrai labai kenčiančiais žmonėmis, turinčiais įvairią išreikštą psichopatologiją. Ir kaskart nustembu ir apsidžiaugiu, kai pritaikau biodinaminės kūno psichoterapijos studijose įgytas žinias ir įgūdžius, gaudama neįtikėtiną rezultatą. Kad ir šią savaitę: atėjo ilgametė klientė, kenčianti nuo krūvos sudėtingų simptomų ir sindromų. Ir, pritaikius ano savaitgalio išmoktus dalykus, grupiokai žinote apie ką aš, mano klientė pirmą kartą per tuos visus metus pajuto nusiraminimą. Pavyko savireguliuotis, nuraminti nervų sistemą.  Ir ne tik nurimti, bet ir patirti gilią įžvalgą apie esminę savo problemą. Prisimenu vieno mokytojo, kuris dirbo Vokietijoje, psichiatrijos ligoninėje, su sergančiais šizofrenija, esančiais psichozėse, katatonijoje, pasakymą – „biodinaminės kūno psichoterapijos metodai padeda tose vietose, kur vaistai negali“. Tai – metodas, kuris moko įkūnyto, autentiško, atviro, drąsaus buvimo pasaulyje. Tai susitikimas su savo gyvybine energija. Ačiū, Rasai Skrabutėnas už šių studijų atvežimą į Lietuvą! Ačiū sau, kad aš jose studijuoju! Ir ši kelionė tęsiasi!