Orgodinamika vs. Biodinamika

„Orgodinamika” vs. „Biodinamika“ 

Abi kūno psichoterapijos pakraipos yra panašios, bet yra ir skirtumų. Paparašėme jų atstovų atsakytį į tuos pačius klausimus. Orgodinamikos vardu atsakymus pateikė instituto vadovas ir metodo lektorius Frithof Paulig, o apie Biodinaminį metodą pasakoja biodinamikos metodo lektorius ir terapeutas Dennis Heydrich.

Kas yra „Orgodinamika“?

Orgodinamika – tai sąmoningumo ugdymo ir terapinės pagalbos metodas, apimantis visas mūsų buvimo žmogumi dimensijas: kūną, protą, emocijas ir sielą.

Metodą sukūrė Gabrielle St. Clair(pirmoje nuotraukoje) ir Michaelas Plesse’as 1985 m., JAV

Remiantis gilesniu sąmoningu kūno suvokimu, siekiama diferencijuotai suvokti emocinį, protinį ir dvasinį procesą, sklandžiai judėti tarp dimensijų (sekti srautą, gyvybinės energijos dinamiką) ir skatinti natūralią išraišką (fiziniame kūne – įžeminimą ir tekėjimą(Grounding und Strömen), protiniame kūne – atsigręžimą(Facing), emociniame kūne – susitelkimą(Focussing), intuityviame kūne – derinimą(Tuning)).

Taip pat siekiama sąmoningai susidurti su vidiniais barjerais kliūtimis ir juos integruoti. Taip stiprinamas autentiškai budrus gebėjimas veikti santykiuose, darbe ir saviugdoje.

Pačioje pradžioje orgodinamikos metodus įtakojo biodinamika, unitarinė psichologija, neotantra ir Rytų filosofijų dvasiniai požiūriai. Orgodinamiką moksliniame kontekste 2010 m. įtvirtino Gabrielle Plesse-St. Clair, apgynusi disertaciją. “Orgodynamik, Menschen multidimensional begleiten” – Klinkhardt Verlag – kurią galima įsigyti institute www.orgodynamik.de (Vokiečių kalba)

Kas yra „Biodinamika“?

Biodinaminė psichologija yra vienas seniausių kūno psichoterapijos metodų Europoje, kuris, kartu su Aleksandro Loweno JAV sukurta bioenergetine analize, padėjo pagrindus šiuolaikiniams į kūną orientuotiems psichoterapijos metodams. Jį įkūrė norvegų kvalifikuota psichologė ir fizioterapeutė Gerda Boyesen(nuotraukoje), o jos dukros Ebba ir Mona Lisa Boyesen jį toliau plėtojo, todėl dabar jis praktikuojamas daugelyje pasaulio šalių. Tai gilumine psichologija pagrįsta, į kūną orientuota terapijos forma, paremta ankstyvosiomis Froido libido teorijomis ir C. G. Jungo bei Wilhelmo Reicho darbais.

Biodinaminė psichologija – tai biologinė psichologijos teorija, kurioje domimasi organiniais kūno ir psichikos ryšiais. Biodinaminėje kūno psichoterapijoje psichologiniai principai yra ne tik teorijos ir sąvokos, bet ir realios energetinės jėgos, kurios gali būti organinė ir neurologinė tikrovė. Terminas “biodinaminis” primena koncepciją, kad gyvybinė energija yra natūralioje ir  spontaniškoje tėkmėje (bios reiškia gyvybę, dinamiškas – jėgą); gyvybinė energija yra jėga, kuri mus judina ir suteikia gyvybės visais lygmenimis: fiziniu, intelektiniu, emociniu ir dvasiniu. Biodinaminė psichologija yra Zigmundo Froido libido teorijos tęsinys ir tolesnė Vilhelmo Reicho orgonomijos ir vegetoterapijos plėtotė, pabrėžianti fundamentalius kūno ir psichikos ryšius ir kiekvieną patologiją traktuoja kaip bioenergetinį sutrikimą, pasireiškiantį charakterio ir raumenų apsišarvavimu bei psichosomatinėmis ligomis.

Kokiu žmogaus vaizdiniu grindžiamas orgodinaminis darbas ?

Kiekvienas žmogus yra unikalus ir šiuo požiūriu yra pripažįstamas, vertinamas ir gerbiamas.

Holistiniu požiūriu žmogus yra kažko didesnio dalis. Visumą galima patirti per susijungimą, pavyzdžiui, gamtoje, religijoje, dieviškume, Tao, ramybės vietoje, tekant į “būtį” ir pan. (priklausomai nuo to, kuris dvasinės sąmonės atskaitos taškas tuo momentu yra natūralus).

Subalansavus receptyvumo ir aktyvumo, savarankiškumo ir susietumo pulsą, pilnatvė gali atsiskleisti ryškiai juntamu būdu ir galbūt sakinys: “Tu jau esi tas/ta, kurio ieškojai“ taps patyrimu.

Kalba eina apie dengiančių šydų (identifikacijų, fiksacijų, elgesio modelių, atsiribojimų ir t. t.) atskleidimą ir nuėmimą taip atsivėriant Čia ir Dabar potencialui su visomis jo galimybėmis.

Tai pasiekti padeda visapusiškas daugiamatis orgodinamikos metodų spektras, kuriame natūralus santykis su savo kūnu ir įsitvirtinimas jame atsiranda dėmesio centre.

Kokiu žmogaus vaizdiniu grindžiamas biodinaminis darbas ?

Biodinamikos žmogiškąjį įvaizdį apibūdina keturios pagrindinės prielaidos:

 Kūno ir proto vienybė

Biodinamikoje psichologiniai procesai vertinami viso žmogaus kontekste. Psichologiniai ir fiziniai procesai yra vienas nuo kito priklausomi to paties biodinaminio vystymosi aspektai.

Bioenergija

Esminė biodinamikos prielaida yra ta, kad visuose gyvuose organizmuose egzistuoja kažkas panašaus į gyvybinę energiją arba bioenergiją. Ši gyvybinė energija ne tik teikia gyvybę, jėgas ir gyvybingumą žmogui ir visoms gyvoms būtybėms žemėje, bet ir lemia gerą savijautą bei apskritai gerą požiūrį į gyvenimą. “Vandenyno bangos sąvoka man yra nuoroda į gyvybę; tai parama, kurią visos gyvos būtybės gauna iš kosmoso. Kosminė energija pulsuoja visose gyvose ląstelėse, vidaus organuose ir visuose kituose gyvuose audiniuose.” (Boyesen, Mona Lisa)

Pirminė asmenybė

Šis “vandenyno jausmas” yra “pirminės asmenybės” geros savijautos pagrindas, jis egzistuoja nepriklausomai nuo aplinkos, – kaip tai būna pas vaikus tik jiems gimus. Tačiau vaiko raidos metu šią gyvybingą pirminės asmenybės šerdį uždengia “antrinė asmenybė”, kurios vaikui reikia, kad galėtų prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, vaikas, kuris yra baudžiamas už pyktį, ilgainiui sulaiko pyktį, jis tampa kūno struktūros dalimi ir vaikas jo nebejaučia.

“Kai pirminė asmenybė patiria nuolatinį, pasikartojantį spaudimą ir kai esminiai emociniai konfliktai lieka neišspręsti, organizmo sukuriamas šarvas tampa chroniškas; dėl to žmogus susikuria tam tikrą “kaukę”, antrinę, neurotinę asmenybę – kad galėtų funkcionuoti pasaulyje, kuriame gyvena.“ (Southwell, Clover)

Antrinė asmenybė vystosi priklausoma nuo aplinkos reikalavimų, patiria kaltės jausmą, kai nori įtvirtinti savo norus ir negali emociškai atsipalaiduoti. Pagrindinis biodinamikos tikslas – iš naujo atrasti pirminę asmenybę. Biodinamika pabrėžia biologinę jausmų išreiškimo būtinybę. Žmogus turėtų vėl užmegzti ryšį su savimi ir savo jausmais, vėl pajusti savo kūną ir jame tekančią energiją.

Malonumo principas

Biodinaminiam požiūriui būdingas tikėjimas gėrio pradu kiekviename žmoguje. Jei žmonėms suteikiama galimybė ir erdvė pajusti savo vidinius impulsus, jais sekti, jie gali atgauti organinę pusiausvyrą, atsiranda gyvoji žmogaus esybės šerdis, pirminė asmenybė. Iš naujo atradus pirminę asmenybę taip pat (iš naujo) atrandamas seksualumas. “…nes gebėjimas patirti seksualinį pasitenkinimą susijęs su gebėjimu būti visiškai gyva būtybe.” (Southwell, Clover). Jei antrinėje asmenybėje meilė ir seksualumas yra suskaidyti, tai pirminėje asmenybėje jie tampa vieniu.

Kaip orgodinamika supranta gijimo sąvoką?

Pirmuoju supratimu, kiekvienas simptomas, kiekvienas suintensyvėjimas(pvz., per didelė ar per maža įtampa…) yra pusiausvyros atkūrimo veiksmas ir šiuo požiūriu suprantamas kaip kūrybinis gyvenimo ir gyvenančiojo sprendimas.

Šis požiūris skatina terapeutą ne gydyti simptomus, o įnešti į sąmonę suvokimą apie gilesnį kontekstą ir gyvybinės energijos srautą.

Pasitikėjimas savireguliaciniais mechanizmais yra visko pradžia. Natūrali gyvybinės energijos pulsacija yra pagrindas.

Nėra vienos, teisingos ir geros sveiko žmogaus būsenos. Tai daugiau kiekviename žmoguje esantis aktyvus gyvybinis srautas, nuolat ieškantis tinkamiausios  išraiškos, tuo metu geriausios įmanomos pulsacijos, vedančios iš užspaudžiančio susiaurėjimo. Ir tai – visose mūsų žmogiškosios egzistencijos dimensijose (fiziniame kūne, dvasiniame / mentaliniame kūne, emociniame / jausmų kūne, intuityviame / energetiniame kūne).

Kiekvienoje dimensijoje įvairios aplinkybės ir (arba) dirgikliai gali sukelti susiaurėjimo ir fiksacinius procesus. Taip susiformuoja šablonai, ribojantys natūralų gyvybinės energijos pulsavimą. Orgodinamikoje pradedame ten, kur “durys atviros” (pasirengimas ir “branda”), palaikome savigydos galias ir natūralius resursus, stipriname įgalinimą, tam kad pasiektume vis gilesnius sąmoningumo sluoksnius.

Tai reiškia savo gyvenimo ir visų patirčių gilią integraciją budriame Čia ir Dabar sąmoningume. Tai taip pat reiškia išjausti, ko reikia, kad priimti tai, kas YRA, ir (arba) gebėti keisti tai sąmoningu veikimu.

Natūrali “tėkmė” visose mūsų žmogiškumo dimensijose, atgalinis ryšys su mūsų pačių pirmine pulsacija, įsitvirtinimas ir įsikūnijimas savo esybėje yra esminiai orientaciniai gijimo pagal orgodinamiką punktai.

Kaip biodinamika supranta gijimo sąvoką?

Pagrindinis biodinaminio kūno gydymo tikslas – atpalaiduoti energetinę cirkuliaciją, tam kad būtų paveikti raumenų šarvai, susiję su vegetacine nervų sistema. Dėl to pagilėja kvėpavimas ir atsiranda energetinio išsiplėtimo jausmas – be psichologinio ir kasdienio streso; klientas užmezga glaudesnį ryšį su savo pirmine gyvybine energija ir pasiekia vidinę pusiausvyrą bei gerą savijautą.

Gerda Boyesen atrado pagrindinę virškinimo sistemos funkciją – peristaltiką, skirtą emociniam ir protiniam stresui apdoroti (psichoperistaltiką), ir stetoskopo (uždėto ant kliento skrandžio) naudojimas leidžia ją tikslingai diagnozuoti ir gydyti.

Kai blokados išsilaisvina, atsiranda vis daugiau “tekančių” jausmų, kurie patiriami kaip laimingi ir naudingi. Tai sukuria nepriklausomos gerovės jausmą, kai žmogus jaučiasi laisvai ir patogiai savo kūne, bei pasaulyje ir gali drąsiai bendrauti su kitais žmonėmis. Atkuriamas natūralus kontakto ir atsitraukimo ritmas, skatinamas sąmoningumas ir saviraiška santykiuose su kitais žmonėmis.

Išsiaiškinamos senos, anksčiau neišgirstos patirtys, stimuliuojamas nutrūkęs lytinio potraukio ciklas, užbaigiami nebaigti emociniai išgyvenimai, ištirpsta energetinis sukietėjimas ir padidėja gebėjimas giliai atleisti. Tai taip pat sugrąžina geros savijautos jausmą, į kurį turi teisę kiekvienas žmogus.

Kokį vaidmenį orgodinamikoje vaidina “traumos” ir “prieraišumo” temos?

Traumos yra gilūs ir esminiai konsolidacijos ir fiksacijos procesai. Priklausomai nuo jų atsiradimo istorijos, reikalinga skirtingo lygio parama.

Galimai reikia išsiaiškinti, kaip staiga įvykusį šokiruojantį gyvenimo raiškos pokytį ar apribojimą galima vėl pakviesti, kompensuoti ar išbandyti iš naujo ir kaip tokią patirtį galima būtų integruoti į Čia ir Dabar.

Taip pat tai gali reikšti, kad asmenybės raidoje nebuvo artumo, saugumo, pasitikėjimo ir t. t. , kuriems patirti ir mokytis atveriamas kelias Čia ir Dabar, taip papildant biografinę giją naujomis patirtinėmis alternatyvomis.

Prisirišimo samprata vaidina itin svarbų vaidmenį ankstyvojoje žmogaus raidos fazėje. Orgodinamikoje tai atsispindi ir tyrinėjama ne tik intensyviame darbe su vidinėmis vaiko tapatybėmis ar gimimo tema, bet ir visais klausimais apie mūsų santykius Čia ir Dabar. Be to, susitelkimo(Holding) ir dėmesingumo atmosferoje sukuriama erdvė savo ryšiui su gyvenimu pajusti bei patirti ir sustiprinti savo esaties stabilumą.

Santykiai ir prisirišimas yra giliai įsišakniję orgodinamikos paradigmose.  Kiekvienas žmogus nuolat yra „santykyje“ arba „prieraišume“ trijuose lygiuose – su savimi, su kitais ir su visuma. Daug kas įtakoja šių lygių išraiškas. Jų tyrinėjimas ir gilus pažinimas, o jei reikia, – sureguliavimas, yra procesas, kurio metu, Čia ir Dabar, atkuriama atjauta ir gebėjimas rezonuoti.

Kokį vaidmenį biodinamikoje vaidina “traumos” ir “prieraišumo” temos?

Biodinaminio kūno gydymo metu galima nagrinėti prisilietimo, artumo ir atstumo, atleidimo ir atsidavimo, taip pat ribų nustatymo temas. Tačiau svarbiausia, ką galima pasiekti biodinamine kūno psichoterapija, yra rasti saugius namus savyje ir pasitikėti savimi, savo kūnu ir jausmais.

Biodinaminė psichologija ir kūno psichoterapija remiasi dešimtmečius kaupta patirtimi dirbant su raidos ir prieraišumo traumomis, taip pat su vadinamosiomis šoko traumomis – grupinio darbo ir individualios ambulatorinės terapijos metu. Ypač daug dėmesio skiriama darbui su raidos traumomis, susijusiomis su prieraišumu (ankstyvosios) vaikystės raidos kontekste, ir kaip tai veikia žmones fiziškai ir emociškai.

Net jei klientai nesikreipia į mus dėl traumos, neretai kūno psichoterapijos darbo metu ji išryškėja. Šiame kontekste su ja dirbama, trauma ir jos turinys nukreipiami link perdirbimo ir gyjimo – tiek somatiškai, tiek psichologiškai.

Viena iš didžiausių biodinamikos stiprybių – dešimtmečius trunkanti tradicija dirbti sąmoningu, tikslingu prisilietimu. Ypač per jautrų, terapinį prisilietimą galima užmegzti kontaktą su kliento ankstyvaisiais, (dar) neverbaliais trūkumo ar atstūmimo patirties lygmenimis ir atverti šias labai ankstyvas, formuojančias ir dažnai traumuojančias problemas gydymui ir brandai. Tai taip pat leidžia dirbti su senomis emocinėmis ir fizinėmis traumomis, kurios pačios savaime nebūtų pažintos ar pakankamai prieinamos.

Biodinaminė kūno psichoterapija į terapines intervencijas taip pat tiesiogiai ir aktyviai įtraukia autonominę nervų sistemą. Tai leidžia trauminius išgyvenimus atpalaiduoti nuo psichovegetacinio krūvio ir nukreipti juos į „psichoperistaltiką”-  paties kūno atliekamą neurostreso autofagiją, nebūtinai pakartotinai patiriant pačią traumą.

Kokius metodus naudoja orgodinamika, su kokiais priėjimais ir akcentais?

Orgodinaminių metodų spektrą nusako 4 pagrindinės paradigmos – sąmoningas prieraišumas, srauto suvokimas, buvimas Čia ir Dabar bei daugiadimensiškumas.

• Darbo su fiziniu kūnu metodai apima, pvz. dinaminį kūno darbą, patirtis su srautu, kvėpavimo pratimus, masažus, kūno ritualus ir įkūnijimą, …
• Darbo su dvasiniu/psichiniu kūnu metodai apima kūrybinį transą, transsisteminį darbą, tapatybes ir kryptingumo fiksacijas…
• Darbo su emociniu kūnu metodai apima atvirų procesų palaikymą, emocinį modeliavimą, šviesos ir šešėlių darbą ir energetines praktikas…
• Darbe su intuityviuoju/energetikos kūnu naudojami buvimo Čia ir Dabar pratimai, tylos ir meditacijos praktikos, srauto pratimai, ritualus bei energetinės praktikos…
• Metodai, susiję su veiksmingumu pasaulyje, apima, pavyzdžiui, kryptingumo pratimus, teminį gyvenimo lanko nagrinėjimą su kasdieniais išvadų įtvirtinimo pratimais, sąminingo buvimo Čia ir Dabar pratimai…

Visa tai lydi nuolatinis įsitvirtinimas kūne, atsižvelgiant į buvimo žmogumi vientisumą ir siekiant paskatinti, sustiprinti savireguliacinius mechanizmus naujam fizinio kūno balansui pasiekti.

Mokymų turinys perteikiamas patyrimiškai, teoriškai (kontekstiniai pokalbiai, diagramos ir pratybų instrukcijos raštu) ir per supervizijas.

Kokius metodus naudoja biodinamika, su kokiais priėjimais ir akcentais?

Biodinaminė psichoterapija siūlo platų spektrą įvairių giluminės psichologijos metodų fiziniu, emociniu ir psichiniu lygmeniu, kurie skatina savigydos procesą ir taip pašalina organinį neurotinių ir psichosomatinių simptomų pagrindą. Terapinis metodas leidžia tiesiogiai pasiekti pirminį savęs suvokimą ir su juo susijusius vaikystės konfliktus, kartu su geresniu kūno suvokimu, diferencijuotu jausmų suvokimu ir didėjančiu aiškumu, o tai padeda greičiau ir giliau keisti požiūrį į gyvenimą.

Biodinaminės kūno psichoterapijos metu terapija iš esmės yra kviečianti, priimanti ir padrąsinanti. Didelė reikšmė teikiama tiesiog buvimui šalia ir leidimui, kad viskas vyktų. Dėmesingas ir sąmoningas terapeuto buvimas sudaro terpę, kurioje klientas gali būti savimi visais lygmenimis. Tokioje saugioje ir patikimoje atmosferoje palaipsniui gali vėl pradėti veikti natūrali savireguliacija. Emociškai įtempti įvykiai palaipsniui apdorojami, su jais susiję neurotiniai konfliktai išsprendžiami, tuomet atsiranda atsipalaidavimo, gyvybingumo ir harmonijos jausmas. Į terapijos sistemą taip pat įtraukiami reikalingi struktūrizavimo ir stabilizavimo aspektai, kurie yra svarbūs klientui terapijos proceso metu.

Biodinaminio kūno darbo ir “Biorelease®” metodai daugiausia susideda iš struktūruoto masažo ir tiesioginio sąlyčio su kūnu. Tiesioginis darbas su kūnu ir ant kūno yra pagrindinis šios mūsų darbo dalies akcentas. Terapinis pokalbis padeda integruoti darbo su kūnu patirtis.

Be tiesioginio darbo su kūnu ir tikslingo prisilietimo, daug vietos skiriama giluminiam psichologiniam dialogui ir emocijų apdorojimui. Naudojamas transo darbas, kūno (sensoriniai) pratimai, kvėpavimo technikos, gydomieji masažai ir žodiniai metodai. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai dirbame su tuo, kas tuo metu klientui sudaro esmę. Kiek įmanoma, vengiama terapinių lūkesčių, kokie klientai turėtų būti ar kurlink jie turėtų tobulėti.