Osteopatija – holistinės medicinos atšaka
Pradininkai: Andrew Taylor Still, J.M. Littlejohn, W.G. Sutherland
Osteopatiją 1874 m. įkūrė Andrew Taylor Still (1828-1917) (nuotraukoje). Kai kurie jo tiesioginiai įpėdiniai taip pat vadinami osteopatijos įkūrėjais arba pradininkais, tarp jų daktaras W. G. Sutherlandas ir daktaras J. M. Littlejohnas. Per pastaruosius 150 metų pirminės filosofijos ir principai išliko ir buvo papildyti naujais. Remdamasis Ostepatijos pagrindais, Still’o mokinys William Garner Sutherland, (1873-1954) sukūrė Kraniosakralinę terapiją. Dėl kaukolės jungiamojo audinio siūlių, priešingai to meto medicininei doktrinai, jis sukūrė kaukolės kaulų mobilumo teoriją.Andrew Taylor Still sukūrė osteopatiją kaip visapusišką (natūralų) gydymo mokslą. Jis manė, kad tikroji gydomoji galia slypi pačiame žmoguje, ir naudojo mechanines jėgas, taip pat intelektines bei dvasines priemones, kad išgydytų žmogų, sergantį visomis ligomis, išskyrus visų rūšių vaistus. Svarbiausias buvo gyvybinės jėgos principas. Diagnostikos ir gydymo priemonės buvo nukreiptos į mechanines kliūtis, trukdančias šiai gyvybinei jėgai tekėti, kurių kilmė buvo siejama tiek su mechaninėmis traumomis, tiek su stresą keliančiais įpročiais ar požiūriu į gyvenimą. Į kūną ir žmogų buvo žiūrima kaip į absoliučią adaptacinę-kompensacinę sistemą, kurioje bet kokios formos patologija buvo laikoma prisitaikymu prie atitinkamų esamų aplinkos veiksnių (ląstelės, audinių, organų, organų sistemų ir žmogaus). Todėl buvo suprantama, kad holistinis gyvybinių jėgų sutrikimų gydymas turėtų vesti prie ląstelės aplinkos veiksnių pagerinimo, kuris vėliau normalizuotų jos biochemiją. Taigi liga buvo ne diagnostinis ar terapinis tikslas, o sveikatos atkūrimas, atkuriant gyvybines jėgas ir taip atkuriant integraciją į didesnę visumą (nuo ląstelės aplinkos iki sociokultūrinės žmogaus aplinkos) – į ligos gydymą. Nesėkmingas gydymas buvo grindžiamas nepakankamu gebėjimu atpažinti ir gydyti gyvybinėms jėgoms trukdančias kliūtis. Still’o nuomone, osteopatai turėtų pasitikėti šiuo požiūriu arba filosofija ir jos mechanizmais visa apimtimi.
John Upledger ir kraniosakralinė terapija
Vėliau šios konsepcijos buvo tyrinėjamos Dr.. John E. Upledger(1932-2012), kuris daugiausia dėmesio skyrė jungiamųjų audinių gydymui. John E. Upledger yra kraniosakralinės ir somatinės emocinės terapijos kūrėjas. John E. Upledger (Džonas Apledžeris) gimė 1932 metais, vasario 10d. Detroite, Mičigano valstijoje. Baigęs Kirksvilio osteopatinės medicinos koledžą Misūryje jis tapo šeimos gydytoju ir chirurgu. Kaklo slankstelio operacijos metu, Dr. John Upleadger pastebebėjo, kad smegenų dangalas ritmiškai juda aukštyn- žemyn. Šis faktas jį labai sužavėjo. Todėl jis tyrinėjo toliau ir aprašė, taip vadinamą Kraniosakralinį ritmą.1975-1983 metais Mičigano universitete Dr. Upledger, kartu su anatomų, psichologų, biofizikų ir biotechnikų komanda atliko tyrimus, kad įrodytų kraniosakralinės sistemos egzistavimą ir jos įtaką žmogaus kūnui. Ši komanda patvirtino kaukolės kaulų judėjimą ir tiksliai išmatavo šio judėjimo dažnį bei amplitudę. Dalyvaudamas bendruose moksliniuose tyrimuose, John E. Upledger, kartu su biofiziku gyd. Zvi Karni atrado, kad dažnai kūnas yra išsaugo “emocinius atsiminimus. Iš to kilo tyrimas ir darbas apie somatinį emocinį atsipalaidavimą.
Dr. Upledger norėjo, kad šios terapijos metodai būtų naudingi kiek įmanoma daugiau žmonių. Vedamas šio tikslo, jis įgyvendino HelpingHandsir ShareCare projektus, kurie buvo pasiūlyti ir Austrijoje. Siekdamas skleisti savo metodus, Dr. E. Upledger 1985 metais įkūrė Upledger institutą. Šiuo metu, daugiau nei 100 000 sveikatos priežiūros darbuotojų, iš daugiau nei 100 šalių, yra apmokyti Upledger Kraniosakralinės terapijos. Palm Byče Floridoje buvo įkurta klinika, kurioje buvo gydomos tiek tokios įžymybės, kaip Bruk Šylds ir olimpietė Mary Ellen Clark, tiek dviejų metų egiptiečiai dvyniai suaugusiais viršugalviais. Šioje klinikoje buvo parengtos ir pirmosios Intensyviosios programos. Už savo novatoriškus išradimus manualinės terapijos, o ypač Kraniosakralinės terapijos srityje, Dr. John E. Upledger laimėjo pasaulinį pripažinimą ir žurnale TIME buvo pavadintas vienu iš “Next Wave of Innovators”.
Jis mirė sulaukęs 80 metų, 2012 m. spalio 26 dienos rytą, Byč Gardene, Floridoje.
John E. Upledgers sūnus, John Matthew Upledger, 25 metus dirbo kartu su tėvu, kurį laiką jis buvo Instituto prezidentu ir Upledgers tarptautinio instituto generaliniu direktoriumi. Kartu jie įkūrė Tarptautinį sveikatos priežiūros pedagogų aliansą ir Tarptautinį sveikatos priežiūros specialistų asociaciją.
J.P. Barral ir visceralinė manipuliacija
J.P. Barral klinikinis darbas su vidaus organais paskatino jį sukurti manualinės terapijos formą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama vidaus organams, jų aplinkai ir galimai įtakai daugeliui struktūrinių ir fiziologinių sutrikimų. Šiai terapijai jis sukūrė terminą “Visceralinė manipuliacija” (VM). VM tikslas – atkurti, harmonizuoti ir sustiprinti propriocepcinį ryšį kūne, kad būtų pagerintas jo vidinis mechanizmas ir pagerinta sveikata, taip atgaivinant žmogų ir palengvinant skausmo, disfunkcijos ir blogos laikysenos simptomus. Visceralinės manipuliacijos metu gydomas asmens funkcinis ir struktūrinis disbalansas, siekiant paveikti jo raumenų ir kaulų, kraujagyslių, nervų, urogenitalinės, kvėpavimo, virškinimo ir limfinės sistemos sutrikimus.Garsusis Jeano-Pierre’o Barralio posakis “Tik audiniai žino” išreiškia, kad kūno audiniai pasižymi giliu ir įgimtu protu. Viskas, kas įvyko mūsų gyvenime – traumos, ligos, stresai ir t. t. – yra užfiksuota mūsų audiniuose. Visceralinės manipuliacijos (VM) esmė – “klausytis” audinių rankomis. Naudojant manualinio klausymosi technikas, kvalifikuoto specialisto rankos jaučia, kaip audiniai traukia link probleminių, sustingusių vietų, – vietų, kurios manualinės terapijos požiūriu turi didžiausią poveikį asmens savijautai.
Struktūrinė dalis
Osteopatijoje manualiniu diagnostikos būdu yra randamos skirtingos audinių(minkštųjų ir kietųjų) būklės, kurios skirstomos į pažeidimus ir disfunkcijas, taip pat ir fluidiškus, bei fenomenalius, kuriuos galima apibūdinti taip:▪ Pažeidimai suprantami kaip lokalaus stabilumo praradimas ir todėl šių audinių pojūtis yra minkštesnis( hipotoniškumas), lyginant su aplinkiniais audinais.
▪ Disfunkcijos pasireiškia judrumo, – judesių amplitudės ir motorikos sumažėjimu, o taip pat audinių tonuso padidėjimu ( hipertoniškumas). Audinių pojūtis yra kietesnis, palyginti su aplinka.
Šiems osteopatiniams radiniams gydyti taikomi specialūs osteopatiniai gydymo metodai:
▪ Pozicionavimo metodai, kuriuos galima rasti Still ir Sutherlando metoduose ir technikose, taip pat Jones įtempimo ir priešpriešinio įtempimo metode, skirtame pažeidimams ar funkcijų sutrikimų aspektams gydyti.
▪ Rhythm – ritmiškai atpalaiduojančios, mobilizuojančios ar stimuliuojančios J.M. Littlejohn(nuotraukoje) bendrojo osteopatinio gydymo(GOT) technikos, skirtos bendram sutrikimų ir pažeidimų gydymui,
▪ Mitchell raumenų energijos technikos ir miofascialinio atpalaidavimo technikos, skirtos gydyti sutrikimus, kuriuos palaiko raumenys,
▪ taip pat klasikiniai osteoartikuliniai didelio greičio ir mažos amplitudės metodai, skirti sąnarių disfunkcijoms gydyti .
