Jei atvirai, net negaliu paaiškinti, kaip atsidūriau biodinaminės kūno psichoterapijos studijose. Neieškojau ilgų studijų, niekas man jų nerekomendavo, nekvietė eiti kartu pabandyti, nepažinojau organizatorių. Bet jau kuris laikas tyliai ieškojau kitokio priėjimo prie kūno, nei kad esam įpratę teikti ar gauti masažo kabinete. Man klasikinis būdas atrodė nepakankamas, nepasiekiantis tikrosios priežasties, o sprendimo būdai laikini ir paviršutiniai. Taip, sutinku, kad kartais tiesiog reikia gero minkštųjų audinių išjudinimo, bet norėjosi nerti į gylį, priartėti prie Esmės. Ir galbūt užkabino mane žodžių kombinacija – biodinamika, kūnas, psichoterapija. O kas už to slėpėsi, galėjau tik įsivaizduoti. Bet tai, ką gavau, praėjus metams nuo studijų pradžios, mano vaizduotė nebuvo pajėgi aprėpti. Sunku nusakyti žodžiais. Be savo didelės vidinės kelionės, gavau nuostabią “gentį”, į kurią iš kasdienybės vis sugrįžtu ir žinau, kad būsiu priimta su visu savo Bagažu, kad ir ko ten prisikrovus tąkart ateičiau. Ir bus saugu, ir bus jautru, ir bus nepatogu ar net baisiai skausminga, bet viskas ves į pažinimą – Savęs, Žmogaus, Santykio. Na ne studijos tai, tai kažkas daug daugiau. Priartėjimas prie Esmės, kad ir kaip abstrakčiai ir neapčiuopiamai tai skambėtų. Nuoširdžiai rekomenduoju.